2012 m. rugsėjo 2 d., sekmadienis

Koh Tao: ten, kur visada norėsis sugrįžti


Salos jaukumas, nardymas, nuostabūs saulėlydžiai bei skanios vakarienės – visa tai, kas primins Koh Tao. Į šią salą vykome tiesiai iš Koh Phangan, neturėdamos jokių planų, jokių sumanymų ar numatyto praleisti dienų skaičiaus. Jeigu patiks – būsim ilgiau, jeigu ne – trauksim kažkur kitur. Pastebiu, jog kuo toliau, tuo dažniau vadovaujamės šiuo principu, gal taip ir turi keliauti tikros backpacker‘ės?:)

Paliekant Koh Phangan.
Labas, Koh Tao!
Pasiruošusios naujiems nuotykiams.

Jeigu kas paprašytų apibūdinti šią salą, užtektų pasakyti vieną žodį - jauku. Turbūt dėl salos mažumo (Koh Tao yra pati mažiausia iš visų trijų – Koh Samui, Koh Phangan, Koh Tao- salų). Ji dar vadinama Vėžlių sala dėl savo kraštovaizdžio ir formos, kuri primena vėžlį. Tad nenuostabu, jog vėžliukas jau yra tapęs salos simboliu. Gaila, bet salos iš paukščio skrydžio nenufotografavau:)


Pirmosiomis dienomis buvome užsiėmusios naujai atrasta veikla – nardymu (šis malonumas vertas netgi atskiro blog‘o įrašo). O laikas, likęs po nardymo pamokų, buvo skirtas skanioms vakarienėms (to jautėmės tikrai nusipelniusios) bei šokiams pokiams vakarais. Atradom labai jaukų restoranėlį, įsikūrusį ant jūros kranto, vienas žingsnis nuo paplūdimio. Net ir maistas skaniau valgosi, kai tai darai sėdėdama ant minkštų pagalvėlių, prie mažo bambukinio staliuko, palmių apsuptyje, pučiant šiltam vėjeliui... Jūros horizontas priešakyje. Ar tai saulėlydis. Jūros gėrybės. Tobula. Belieka mėgautis akimirka ir dar kartą pasidžiaugti gyvenimu.

In Touch restourant, Sairee beach, Koh Tao.

Likusias kelias dienas po nardymo praleidome tyrinėdamos salą. Kaip ir Koh Phangan, taip ir šioje saloje, geriausias būdas tai padaryti – motoroleriu. Viskas būtų beveik gerai, jeigu ne šios salos keliai...padėk Dieve. Rimtai. Koh Phangan keliai lyginant su Koh Tao salos keliais auksu grįsti. Net ir aš šalmą užsidėjus važinėjau – o tai daug ką pasako;) Jau net nekalbu apie kelių vingiuotumą, statumą, o kai dar tas kelias pusiau asfaltuotas, pusiau žvyrkelis, vietom ištrupėjęs, vietom molynai, plius grioviai grioveliai visur. Tikra „palaima“ vairuoti. Na bent jau savo, kaip motorolerio vairuotojos, įgūdžius palavinau:) Kažko labai naujo nepamatėme. Aplankėme dar keletą gražių paplūdimių bei pasigėrėjome salos panorama iš aukštai.

Freedom beach resort.
Jaukus bariukas...
...su nepakartojamu vaizdu.


Dar vienas baras medyje.

Mūsų bungalas buvo visai šalia pagrindinio ir didžiausio salos paplūdimio (Sairee Beach). Na gal tai ir nebuvo pats gražiausias mano matytas paplūdimys, tačiau daug žavesio jam suteikė visos tos kavinukės, restoranai ir barai, įsikūrę palei paplūdimį. O ir turistams patogu – du žingsniai iš bungalo ir tu jau veiksmo sūkury. O veiksmo čia užteko, ypač vakarais:)

Sairee Beach.
Žiba žiba žiburėliai - čia kas naktį vakarėliai:)

Nors ši sala ir neturi daug pramogų, skirtų turistams (neskaitant paviršinio ar giluminio nardymo), tačiau Koh Tao kažkuo užburia. Galbūt savo saulėlydžiais, kurie niekuo nenusileidžia matytiems Koh Phangan saloje.

 

Ieškodama nuotraukų šiam įrašui supratau ir nusistebėjau, jog iš tokios gražios salos su dar daugiau gražesnių akimirkų tik tiek mažai nuotraukų turiu... Norisi dar daugiau parodyti, dar daugiau perteikti. Matyt teks Jums patiems aplankyti šią salą ir pajusti jos dvasią;)

Ech, noriu atgal...į Koh Tao.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą