Priviet, Boracay!

Tai tikras Filipinų perliukas: skaidri it krikštolas jūra, vešlios, dangų remiančios palmės bei aksominis smėliukas. Tiesą pasakius, tokio švaraus paplūdimio dar niekur nebuvo tekę matyti (stropiai vietiniai vaikučiai šiukšlytes renka). O paplūdimių matyta jau, palyginus, tikrai nemažai... ;)

Boracay sala mažutė, turinti du pagrindinius paplūdimius. Vakarinėje dalyje įskūręs didžiausias salos paplūdimys, kurio nuotraukos, net neabejoju, puošia daugelį kelionių žurnalų.

Tikras atvirukas, tiesa?;)

Rytinėje salos pusėje renkasi vėjo gaudytojai, turiu mintyje kaituotojus :) Čia įsikūrusios mokyklėlės ir nuomos punktai siūlo didelį savo paslaugų pasirinkimą, o vėjas pučia beveik ištisus metus. Sakydama „beveik“ turiu galvoje išimtį – vieną vienintelį mėnesį metuose, kai čia nėra vėjo. Tas ramusis mėnesis yra gegužė. Taip taip, būtent tada, kai trys lietuvaitės atsibastė į kitą pasaulio kraštą su viltimi išmokti kaitavimo meno. Ir pataikyk tu man taip... :) Vat ir rodo likimas špygas, kai vyksti iki galo nesusiplanavus ir nepasiruošus kelionei.

Štai čia aš turėjau gaudyti vėją. Naa, matyt, tai liks kitam kartui:)

Šiaip esu tolerantiškas žmogus ir jokiu būdu ne rasistė, tačiau kai n kartų per dieną iš vietinių išgirsti: „Priviet!” - mandagiai atsakinėti, jog mes - ne iš Rusijos tikrai atsibosta. Taip ir norisi riebiai rusiškai nusikeikti :)) Rytų Europos etiketės nepaslėpsi, kad ir kaip stengtumeisi. Išdavikė išvaizda ir išdavikas akcentas.

Tiesa yra ta, kad rusai okupavę šį Filipinų paplūdimį, taip pat kaip ir Puketą ar tai Patają Tailande. Todėl vietinių filipiniečių rusų kalbos žodynėlis vis plečiasi, o daugumos geografijos žinios ir užsibaigia ties Rusija :) Na, kaikurie bent jau iš mandagumo palinksėdavo, apsimesdami žinantįs, kur ta Lietuva...tebūnie :)

Kaip ir daugelis tokių turistinių vietų, taip ir Boracay turi pagrindinę gatvelę, einančią lygiagrečiai su paplūdimiu, kur įsikūrę viešbučiai, restoranai, barai, nardymo centrai, masažo paslaugos, suvenyrų kioskeliai. Žodžiu tik valgyk, gerk, pirk ir leisk pinigus :)

 

Nepaisant tingių, skanių ir saulėtų dienų Boracay saloje, patyrėm/išbandėm/atradom ir keletą naujų dalykų:  

- Pirmasis pasiplaukiojimas su sail-boat: trys valandos palaimos skrodžiant smaragdines bangas bei džiaugsmas akims, regint nuostabią atogrąžų salų gamtą.

- Pirmasis filipinietiško alaus gurškšnis. O alus tikrai skanus ;)

- Pirmoji tokia brangi ir, sakyčiau, buržujiška vakarienė. Daugiau nei daug viršijom savo, kaip backpackerių, biudžeto limitus. Teko šią vakarienę įtraukti į neplanuotų išlaidų skiltį bei kelias dienas susiveržti diržus :)

Kažkada tai buvo ramiai sau po jūrą plaukiojantis omaras. Deja, per skanus, kad būtų nepagautas ir nesuvalgytas :))

Sąskaita, kurią norisi įsirėminti:)

- Pirmosios maudynės jūroje su daugybe šalia besiturškiančių azijiečių: tiek turistų, tiek vietinių salos gyventojų. Paplūdimyje sutikti europietį (neskaitant rusų :) ) buvo tolygu Baltijos jūroje sugauti auksinę žuvelę. Žinoma, truputį perdedu, tačiau faktas tas, jog Filipinai nėra ta vieta, kurią renkasi europiečiai backpackeriai.

Eismo spūstys paplūdimyje.. :)

Ir kaipgi be saulėlydžių, atimančių žadą...grožis akims ;)

Štai tokia ta Boracay - Filipinų deimantas, žėrintis skurdo apsupty. Jaukių ir tingių atostogų vieta, kur paplūdimių grožis atima žadą net ir visko mačiusioms keliautojoms ;)