Auksinis ruduo Užutrakio dvare

Kai ruduo vis rečiau palepina šiltomis dienomis, o išeiti į lauką be skėčio tampa vis labiau rizikinga – saulėtas dienas tiesiog būtina išnaudoti tikslingai. O ypač, jei tai yra sekmadienis :)

Atrodo, jau tiek pasaulio matyta, tiek keliauta, o savoj gimtinėj neaplankytų vietų dar daug... Net gėda kam ir prisipažinti, tačiau tą gražiąją sekmadienio popietę po Užutrakio dvaro sodus vaikščiojau pirmą kartą. Auksiniams lapams čežant po kojomis ir paskutiniams saulės spinduliams maloniai šildant žandus, galvojau, kaip gera būti namie...

Prabangūs, Liudviko XVI interjero stiliumi dekoruoti rūmai buvo pastatyti dar 1898 - 1901 m. ant Galvės ežero kranto, kur iš rūmų terasos atsiveria pasakiški vaizdai į ežerą su salomis bei į Trakų miestą.

Šalia dvaro rūmų įrengti puošnūs, reguliaraus plano prancūziški parteriai, dekoruoti marmurinėmis skulptūromis, urnomis bei geometriniais gėlynais. Angliškojoje parko dalyje tyvuliuoja dekoratyviniai tvenkiniai, o parko kalvos dekoruotos dirbtinėmis uolomis.

Šiuo metu Užutrakio dvaro rūmuose yra organizuojami uždari bei atviri kultūriniai renginiai, kameriniai koncertai, seminarai, parodos bei konferencijos. O eiliniams užklydėliams ir turistams dvaro rūmai bei sodo teritorija, priklausanti Trakų istoriniam nacionaliniam parkui, yra atvira pasivaikščiojimams, piknikams bei smagiam laiko praleidimui gamtos prieglobstyje. 

Malta - civilizacijų katilas (II)

Ši mažutė sala, esanti pačioje Viduržemio jūros širdyje, yra tikras civilizacijų katilas, talpinantis savyje tūkstančio metų senumo istoriją. Į Maltą pirmieji atsikėlė finikečiai, po to arabai, vėliau sala šimtmečius buvo Šv. Jono riterių ordino buveinė, paskui – Britų imperijos dalis. Todėl ir nekeista, kodėl tiek maltiečių virtuvėje, tiek architektūroje jaučiami žymūs istorijos pėdsakai. 
Įspūdžiais, nuotaikomis ir bendrais pastebėjimais apie šią šalį pasidalinau pirmąjame įraše, na o šis įrašas turėtų būti naudingas tiems, kurie planuoja ar jau ruošiasi aplankyti Maltą. Tad jūsų dėmesiui - keletas žymiausių ir lankomiausių salos vietų:

Sostinė Valeta. 
Turbūt tai antra (po Vaduco, Lichtenšteinas) tokia maža sostinė, kur man yra tekę lankytis. Sostinė yra iškilusi uolėtoje vietovėje, kurią juosia galingi mūrai, o abiejuose krantuose yra uostai. Įdomus faktas: tai pirmasis ant braižybos lentos suplanuotas ir pastatytas miestas. Tik įėjus pro pagrindinius miesto vartus, mane apėmė jausmas, lyg būčiau sugrįžusi į Italiją: siauros gatvelės, jaukios lauko kavinukės, balto marmuro namai, akmens grindiniai, maži balkonėliai... Taip ir norėjosi pasiklysti tarp tų jaukių gatvelių :)

Pagrindinė Valetos gatvė.

Jaukios kavinukės siaurose gatvelėse.

 

Sostinės puošmena - Šv. Jono katedra.

Senoji/buvusi sostinė Mdina.
Dar kitaip žinoma Tyliojo Miesto vardu. Tai yra vienas iš seniausių Europoje įtvirtintų miestų, kuriame vyrauja normanų ir baroko architektūra.

 

Šiai dienai turistai čia gali aplankyti ten įsikūrusius muziejus, rūmus, nusipirkti autentiškų stiklo dirbinių, tiesiog paklaidžioti po senojo miesto gatveles ar pasigrožėti atsiveriančia salos panorama jaukiai įsitaisius viename iš restoranų. Pavyzdžiui, Fontanella‘s Cafe – būtent šią kavinukę rekomendavo mano Lonely Planet knyga puodeliui skanios kavos ir šviežiems pastizzi paragauti (dar kartą įsitikinau, kaip gerai keliaujant turėti Lonely Planet kelionių gidus). Besigrožėdamos kaip ant delno atsiveriančia salos panorama išgėrėme ne po vieną aromatingos kavos puodelį, paragavome maltiečių firminių užkandžių – pastizzi bei pasisaldinome širdis skaniu šokoladiniu pyragu. Buvo tikrai gardu ;)

Panorama, atsiverianti iš Mdinos miesto tvirtovės.

Gozo sala.

Svečiuojantis Maltoje dar vienas iš must to do dalykų yra plaukimas į Gozo salą. Tai antra pagal dydį sala. Įdomu tai, jog vietiniai gyventojai save laiko pirmiausiai goziečiais, o tik po to maltiečiais :) Iš pagrindinės salos į Gozo salą kas dieną plaukia keltai. Pilnut pilnutėliai turistų! Čia gausu lankytinų vietų, bažnyčių, taip pat smėlio paplūdimių, iš kurių žymiausi yra: San Blas bei Ramla Bay. Ramla Bay paplūdimys žymus tuo, jog turistus vilioja savo rausvai oranžinės spalvos smėliu. 
Tačiau didžiausia atrakcija ir turistų traukos centras yra Žydrasis langas (Azzure Window) – tai natūraliai susiformavusi įspūdingo dydžio ir formos uolienų arka jūroje. Atsiranda ir tokių drąsuolių, kurie lipa ir pozuoja nuo olos viršaus – ko tik dėl gero kadro nepadarysi :) Taip pat visai šalia yra nardytojų pamėgta Mėlynoji skylė (Blue Hole), į kurią panirti galima iki 50m. Aš pati dėl laiko stokos neturėjau progos panardyti Viduržemio jūros gelmėse...galėjau tik pavydžiai stebėti vienas po kito panirti besiruošiančius narus :)

Žydrasis langas, Gozo sala.

Komino sala.
Šioje, mažiausioje iš trijų saloje, nuolat gyvena tik aštuoni žmonės, keistai skamba, ar ne? ;) Ir tie patys, nelabai įsivaizduoju, kaip gali išgyventi ir kuo užsiimti, kai aplink tik akmenys ir vanduo.

Tačiau ir Komino sala turi savo perliuką - Mėlynąją Lagūną – į kurią kiekvieną dieną turistams yra organizuojamos ekskursijos. Progai paplaukioti ir pasigrožėti nuostabiai žydros spalvos vandeniu neatsispyrėme ir mes. Tik įspėju, jog nesitikėtumėte čia rasti visą idealų, žydro vandens ir balto smėlio paplūdimio, derinį. Nors vanduo savo spalva ir skaidrumu niekuo nenusileidžia atvirukinėms jūroms, tačiau dėl akmenuotų salos šlaitų, turistams, nelyginant driežams, tenka įsipatoginti ant uolėtų krantinių.

Tik trys valandos skrydžio ir jūs jau čia, Maltoje, kur žydras vanduo, senos kultūros apsuptis ir skanus vietinis vynas padarys jūsų atostogas neužmirštamas ;)

Malta: nuo saulės įraudę žandai, o mintyse - kalnai (I)

Kada į langą vis dažniau barbena lietaus lašai, kada kas dieną spalvoti rudeniniai lapai vis storiau nukloja šaligatvius, kada vėsiais vakarais imi gailėtis, jog namie palikai savo šiltąjį šaliką, kada turgaus bobulytes, prekiaujančias gėlėmis iš savo darželio pakeičia bobulytės, pardavinėjančios rudenines sodo gėrybes, kada rytais, keliantis į darbą, jau norisi užsidegti šviesą, o vakarais mieliau lieki namie su puodeliu arbatos – supranti, jog tikrasis ruduo jau čia. Tuomet nieko kito nebelieka, kaip tik šildytis praėjusios vasaros įspūdžiais ir nuotaikomis. Tad pasidarykite puodelį kvepiančios arbatos ir pasileiskite kartu su manimi į atsiminimus apie saulėtąją Maltą. Pažadu, jog sušilsite ;)

 

Nors ir atrodo, jog ši kelionė buvo kažkada senai, iš tikrųjų Maltos saule ir paplūdimiais džiaugiausi lygiai prieš mėnesį. „Uolėtos krantinės, daug akmens, marmuriniai itališko stiliaus namai, spalvoti laiveliai, grėsmingai atrodantys kaktusai ir skanus vynas“ – toks pirmasis vaizdinys sukasi mano galvoje, prisiminus šią miniatiūrinę šalį.

Mellieha panorama.

Malta – mažutė Viduržemio jūros valstybė, kurią sudaro trys gyvenamos (Maltos, Gozo ir Comino) bei dvi negyvenamos salos. Šalis yra įsikūrusi pusiaukelėje tarp Sicilijos ir Šiaurės Afrikos pakrantės, todėl didelis italų turistų antplūdis nestebino. Beje, lietuvaičiai šią salą taip pat mielai renkasi savo atostogoms. Bepigu, kai raynair‘as siūlo tiesioginius, trijų su trupučiu valandų skrydžius Kaunas – Malta. Tad svečiuodamiesi Maltoje per daug neįsijauskite ką nors apšnekinėdami  – didelė tikimybė, jog galite sulaukti atsako lietuviškai :)) 

Pirmas dalykas, ko aš labiausiai pasigedau Maltoje – tai žalumos. Žinoma, tokių pat vešlių palmių kaip Tailande ar Filipinuose rasti nesitikėjau, tačiau vistiek prireikė šiek tiek laiko, kol akys apsiprato su uolėtais šlaitais ir akmeniniais miestais. Net neabejoju, jog pavasarį sala atrodo gerokai kitaip. Smėlėtų paplūdimių gerbėjai taip pat turėtų atidžiau išstudijuoti Maltos žemėlapį, nes dauguma šios salos paplūdimių – uolėti (paplūdimio bateliai šiuo atveju labai praverčia). Didžiausias smėlėtas salos paplūdimys – Mellieha Bay, mažesnis, tačiau labai jaukus ir turistų mėgiamas smėlio paplūdimys – Golden Bay.

Mellieha Bay.

Mellieha Bay.

Golden Bay.

O Maltos saulė kaitri. Tiesą sakant, tikslios temperatūros ten būdama nežinojau ir nesidomėjau; buvo karšta ir tiek. Nors vieną dieną, kai buvau įsitikinusi, jog pagaliau šiek tiek atvėso, stotelėje belaukiant autobuso žvilgsnis užkliuvo už termometro, kuris rodė +35 laipsnius…(?!) Turbūt gerai yra sakoma, jog šiluma kaulų nelaužo, tačiau kai gulint paplūdimyje vis galvoji apie sniegą, apie kalnus ir kaip norėtum būti ten ant savo snowboard'o – supranti, jog kažkas ne taip :) Arba buvo tikrai labai karšta, arba aš tiesiog sergu kalnų liga (visgi du žiemos sezonai, praleisti Alpėse, padarė savo... :) )
Oficialiai rugpjūtis yra karščiausias mėnuo metuose, kada praktiškai visai nelyja. Čia net sausio mėnesį laikosi maždaug +12 laipsnių vidutinė temperatūra. Vykti į Maltą peržiemoti visai norėčiau, tačiau kai papuoli į tikrąją salos vasarą, nieko kito nebelieka kaip tik mirkti vandenyje ir gaivintis vietiniu alumi. Kuris čia tikrai skanus;)

Dar vienas dalykas, kuris gali būti aktualus planuojantis kelionę į šią salą, tai yra viešbučio pasirinkimas, priklausomai su kokia kompanija vykstate ir kam esatę nusiteikę – pramogoms ar ramiam poilsiui. Šurmulio, naktinio gyvenimo ir pramogų mylėtojams patiks St. Julian‘o, Sliemos ar tai Valetos kurortai, kuriuose rasite pačius prabangiausius viešbučius ar tai restoranus bei didžiausius saloje prekybos centrus. Paplūdimiai šioje pusėje uolėti, tačiau maudynėms pritaikyti – specialiai nulipimui į vandenį yra įrengtos kopetėlės. Salos pietuose įsikūrę ramūs žvejų kaimeliai, iš kurių žymiausias – Marsaskala. Būtent šio miestelio restoranuose, yra rekomanduojama paragauti šviežios, ką tik pagautos žuvies. Šiaurinė salos dalis garsėja ne tik vaizdingais iškyšuliais bei prieplaukomis, bet ir smėlėtais paplūdimiais, apie kuriuos užsiminiau anksčiau. Pagrindiniai kurortiniai miesteliai, įsikūrę šiauriau, yra šie: Bugibba, Qawra, Mellieha ir St. Paul‘s įlanka.

St. Julian.

Naktinis gyvenimas St. Julian'e.

St. Julian.

Sliema ir jos akmenuotasis paplūdimys.

St. Paul's Bay.

St. Paul's Bay.

Mellieha Bay.

Buggiba.

Žinoma, apsistojus vienoje vietoje dar nereiškia, jog visų atostogų metu matysite tik viešbutį ir šalia esantį paplūdimį. Tereikia tik noro paturistauti, nes visoje saloje yra gerai išvystyta viešojo transporto sistema – susisiekimas galimas su visais pagrindiniais salos miestais. Autobusai nauji, su gerai veikiančiais kondicionieriais :) Tik 12 eurų – tiek kainuoja savaitinis bilietas, tad tikrai nėra brangu. Viešasis transportas čia, kaip ir daugumoje salų, turi savų niuansų: gali tekti vieną kitą valandą palaukti vėluojančio autobuso ar tai vairuotojas gali tiesiog nesustoti jam priklausančioje stotelėje, dėl... perpildyto autobuso. Kitas, daug komfortiškesnis variantas – išsinuomoti mašiną. Tik perspėju – eismas Maltoje vyksta kairiąja kelio puse, gatvelės miestuose gali būti tokio siaurumo, kad vairuotojai vos vos prasilenkia, o ir avarijų, dėl turistų kaltės, teko matyti nemažai... Ir šiaip, važinėjant viešuoju transportu (kursuoja ir naktiniai autobusai) netektų skaičiuoti išgerto vyno taurių :)

Dar viena transporto alternatyva ir puiki pramoga ;)

Vis dar stebiuosi, kaip tokia mažytė sala, net 200 kartų mažesnė už Lietuvą, gali savyje talpinti tikrą kultūros židinį. Kiekvieną dieną stengėmės vis kažkur nuvykti, kažką naujai pamatyti ir net neabejoju, jog grįžus į šią salą vis dar būtų, ką atrasti. Taigi septynių dienų susipažinimas su salos lankomiausiais miestais ir vietovėmis – jau kitame įraše.

Nesušalkit ;)

Dūmuose paskendęs Amsterdamas

Jau seniai Amsterdamas buvo įtrauktas į Europos miestų, kuriuos noriu/privalau aplankyti, sąrašą. Kadangi mano keliavimo horizontai pastaruoju metu gan stipriai prasiplėtė, tad Europa ir jos miestai vis likdavo nuošaly. „Bus dar to laiko ir progų“ – vis pamąstydavau. Ir tikrai. Pasitaikius galimybei sudalyvauti jaunimo mainuose Olandijoje (dar neskaičiusiems apie mokymus susipažinimas štai čia), kartu įsižiebė ir viltis paklaidžioti po Amsterdamo gatveles.

***

Šiam miestui apžiūrėti turėjome tik pusdienį, nes laukė skrydis namo, tad planas buvo kuo anksčiau palikti mokymų vietą ir pačiu anksčiausiu traukiniu pajudėti link sostinės. O traukinys buvo tikrai anksti - 5:50 ryto. „Atsikelsim! Ne per anksti. Kad tik daugiau laiko liktų Amsterdamui!“ – sutarėm vieningai.
***

Naktis prieš: graži atsisveikinimo vakarienė su projekto komanda ir dalyviais, ilgos šnekos lauko terasoj ir dar ilgesni šokiai pokiai... Iki paryčių, žinoma. Anksčiausias traukinys į Amsterdamą išvažiavo be mūsų. Nieko, buvo kitų, tad pasnaudę valandėle ilgiau, greitai susikrovę kuprines, apsimiegojusiom akim palikom Olde Vechte dvarą.

Labas rytas! Dar po paskutinį kąsnį firminių olandiškų sumuštinių ir mes jau pasiruošę Amsterdamui :)

Nepilnos dvi valandos snaudimo traukinyje ir mes jau buvome vietoje. Tik išėjus iš traukinių stoties į lauką padvelkė Amsterdamo kvaaapaas... Tik šitas miestas gali taip kvepėti :) Kadangi laiko daug neturėjome, tai nieko nelaukdami patraukėme link centro.

O mes jau čia!

Šiek tiek apie patį miestą... Amsterdamas yra tituluojamas tolerancijos ir skirtingų žmonių miestu, kurį puošia 165 miestą vagojantys kanalai.

Čia galima rasti daug ko: kultūros, naktinio gyvenimo pramogų, skirtingų šalių virtuvės restoranų. Šis miestas garsėja ne tik propaguojamu laisvo gyvenimo būdu, bet ir visame pasaulyje garsiais muziejais bei istorinėmis įžymybėmis.

Tikrai ne mes šiuos muilo burbulus pūtėm.. :))

Na o ramybės mėgėjams bei sveiko gyvenimo būdo šalininkams čia būtų tikra palaima: mieste dėl jame esančių daugybės kanalų eismas nėra intensyvus, o pagrindinė transporto priemonė čia yra dviračiai.

Kita atrakcija, viliojanti turistus į šį miestą, yra garsieji Coffee shop‘ai. Įdomu tai, jog lengvųjų narkotikų mažmeninė prekyba Olandijoje buvo legalizuota jau 1970-aisiais metais. Šiose rudosiose kavinėse (vienoje knygoje turistams apie Amsterdamą radau taip gražiai pavadintus Coffee shop‘us :) ) yra leidžiama prekiauti kanapėmis, tačiau tai yra griežtai reguliuojama. Lengvieji narkotikai yra parduodami asmenims nuo 18 metų bei vienam asmeniui galima įsigyti ne daugiau kaip 5 g. Sunkieji narkotikai yra griežtai draudžiami.

???

Kas žolytės parūkyti, o kas sulčių stiklinaitę išgerti :)

Dar viena Amsterdamo pažiba – Raudonųjų žibintų kvartalas. Ilgai klaidžioję ir mes pasiekėme šią žymią gatvę, kur namuose langai vitrinų dydžio, o tose vitrinose meilės ištroškusios moteriškės praeinantiems akį merkia. Gaila, bet tikrąją kvartalo dvasią atspindinčių nuotraukų neturiu – visgi mes ten buvome per anksti... Nors to, ką pamatėme, užteko :)

Paskutinė stotelė – garsusis „I amsterdam“  ženklas. Tai žaisminga raidžių kombinacija, jau spėjusi tapti miesto simboliu.

Nors ir nespėjome aplankyti visų Amsterdamo įžymybių, tačiau pajusti šio miesto dvasiai laiko užteko. Tikrai žinau, jog dar čia norėsis grįžti, kada niekur neskubant, minant dviratį ar tai plaukiojant kanalais, būtų galima įsilieti į tikrąjį miesto ritmą... ;)