Angelų miestas - Bankokas

O ar žinojote, kad Bankokas išsiskiria iš kitų miestų tuo, jog turi ilgiausią pavadinimą pasaulyje? Pilno pavadinimo net nesiryžau rašyti, pasiskaitykite patys, jį rasite čia. O pavadinimo reikšmė labai graži – Angelų miestas. Nors, tiesą sakant, Bankokas man nei kiek nebuvo panašus nei į Angelų, nei į jokių kitų šviesių būtybių miestą:) Nebent azijiečiai angelai mėgsta chaosą ir šiokią tokią netvarką. Bet kaip bebūtų, visgi Bankokas paliko įspūdį: šventyklų gausa, nuolatiniu judėjimu tiek gatvėse, tiek vandenyje, įvairiausių turgų mastais ir kiekiu bei kitokiu gyvenimo ritmu. Tai toks gyvenimas, kai pagrindinis veiksmas vyksta ne kur kitur, o tiesiog gatvėse. Išalkai? Neturi kuo apsirengti? Nori paskanauti vaisių ar atsigaivinti šviežiai spaustomis sultimis? Tiesiog išeik iš namų ir ženk porą žingsnių – rasi visko ir dar daugiau.

Angelų miestas.

Šventyklėlės - visur.

Pirmoji diena buvo sunkiausia tiek fiziškai, tiek emociškai (kultūrinis šokas visgi). Kad ir buvome nemiegojusios beveik dvi paras, bet tai nesutrukdė turiningai praleisti dienos: pirmą kartą pasivažinėjome Tuk Tuk‘u, aplankėme tris šventyklas, netgi buvome paliktos to pačio Tuk Tuk‘o, dar prie viso to sugebėjome pasiklysti.. Bet galų gale viešuoju autobusu sėkmingai grįžome į hostelį užsitarnautam poilsiui.

Viena išdaugelio šventyklų. Atsiprašau, bet pavadinimo neatsimenu:)

Didysis Buda.

Pirmas tajų žodis, kurį išmokau, buvo WAT - šventykla.

Vienuolio namai.
Pasitaikė labai svetingas ir smalsus vienuolis - tad turėjom garbės užsukti į jo kuklų būstą ir šiek tiek šnektelti.

Tuk Tuk'as ir jo vairuotojas.

Antrąją dieną pradėjome pasivaikščiojimu po Chinatown‘ą. Turbūt nei patys kinai neturi tokio didelio ir, sakyčiau, painaus turgaus:D Net turgum to nepavadinsi – greičiau visas prekybinis miestelis, susidedantis iš kvartalėlių: tai rūbai, tai maistas, tai technika, tai šiaip įvairūs mechanizmai ir taip toliau... Išėjus apsipirkti beveik žemėlapio reiktų, kad nepasiklystum:) viso Chinatown‘o neapėjom, bet užtad prasukom pro pagrindinius taškus: rūbų bei papuošalų/karoliukų skyrius buvo pirmasis. Nebūtume merginos... 

Pasirinkimo netrūksta.

Taip pat pavarvinom seilę bevaikščiodamos po maisto turgų. Turbūt būčiau galėjusi praleisti ten visą dieną vien fotografuodama maistus – jų ten tokia įvairovė...

Maisto turgus.

Vienas iš egzotiškų vaisių. Pavadinimo dar neišsiaiškinau:)

Atsigaivinimui...

Prekiauja kiekvienas, kas tik netingi ir turi ką parduoti:)

Verslininkė.

Dar viena verslininkė.

Visą karštąjį pusdienį praslampinėjusios po turgų, abi vieningai nutarėme, kad metas atsigaivinti. Mūsų kelionės gidas (Lonely Planet knyga apie Tailandą) rekomendavo puikų skybar‘ą su dar puikesniu vaizdu į upę bei, kas svarbiausia, siūlančiu pigų alų – kas gali būti geriau karštą dieną:) Tad pasigavusios Tuk Tuk‘ą (kuris, beje, tąkart mus vėl paliko „ant ledo“) išskubėjome ragauti vietinio alučio...skaniai tą kartą jis man gėrėsi, oj skaniai:)

Skybar'as.

Vietinis alus: Chang ir Singha.

Kaip gi be šventyklų. Ir antrąją dieną aplankėme vieną iš žymiausių Budos statulų – auksinį Budą. Ne be reikalo šis buda patogiai įsitaisęs ir saugomas aukštoje šventykloje – statula yra pagaminta iš tikro aukso ir sveria apie 5,5 tonos.

Auksinis Buda.

O vakarui užbaigti išsiruošėme į kitą ne mažiau įžymią viečiukę Bankoke – į Khaosan road. Šie kelias jau tapo backpacker‘ių meka, siūlančia pigią nakvynę bei visas įmanomas pramogas, telpančias į vieną trumpą gatvę. Barai, restoranai, gatvės maistas, drabužiai, aksesuarai, knygos, tatuiruočių salonai, koncertai, kelionių agentūros, grožio paslaugos, masažai...Ir viskas vienoje gatvėje, kuri vakarais tiesiog atgyja: įsižiebia šimtai lempučių, padvelkia įvairiausi maisto kvapai, pasklinda muzika bei pradeda šurmuliuoti turistai. Veiksmo trumpoje gatvelėje daug. Ir taip kiekvieną vakarą iki pat ryto...

Khaosan road.

Viskas vienoje vietoje, tiksliau - vienoje gatvėje:)

Vakarėlių akcentas - Sam Song buckets (Sam Song - vietinis romas).
Į sveikatą!