Ahoj!
Nenustebkite, kai taip su Jumis pasisveikintų atvykus į Čekiją. Ahoj – pasisveikinant, ahoj – atsisveikinant, net ir sudauždami alaus bokalais neprašautumėt sakydami ahoj!
Nenustebkite, kai taip su Jumis pasisveikintų atvykus į Čekiją. Ahoj – pasisveikinant, ahoj – atsisveikinant, net ir sudauždami alaus bokalais neprašautumėt sakydami ahoj!
Pirmosiomis dienomis kas kartą išgirsdavusi šį pasisveikinimą
kvailai išsiviepdavau - galvoj visad iškildavo senos reklamos vaizdinys su
bebru baltais dantimis priešakyje: „Ahoj, ponas bebre!“ Pamenat?;) Linksma gi
buvo reklama.
Bet ne apie tai aš. Jau du mėnesiai kaip gyvenu čia, Prahoje.
Mieste, kuris tituluojamas kaip viena iš gražiausių Europos sostinių. Sakyčiau,
pasisekė, ar ne ;) Turiu prisipažinti, jog Prahos savo norimų aplankyti
vietų/miestų sąraše niekad neturėjau ir nelabai net dairiausi į Čekijos pusę.
Dabar drąsiai galiu teigti, jog klydau. Tai miestas, turintis savo išskirtinę aurą:
šurmuliuojančios siauros gatvelės ir bromai, tūkstančio turistų kas dieną
mindžiojami seni grindiniai, tarsi antrąjį gyvenimą įgavę baroko laikų
pastatai, dangų remiantys gotikiniai bažnyčių stogai, per miestą vingiuojanti
ir jo paslaptis sauganti Vltavos upė, kažkada daugybę amatininkų ir pirklių
sutraukdavusios didžiulės miesto aikštės bei Prahos panorama, išmarginta vienas
už kitą raudonesnių stogų....
Kai tik atvykau, įsikūriau ir antrąją dieną atvažiavau
pasižvalgyti po Prahos senamiestį, supratau – man čia patiks. Jausmas buvo
toks, lyg būčiau namuose, lyg esu ten, kur ir turėčiau būti. Žavėjo miesto
jaukumas, tvyranti gera energija, o turbūt labiausiai patiko tai, jog kur ne
kur vis įžvelgdavau panašumų su Vilniumi. Jeigu ir vėl likimas mane nubloškė į
svetimą kraštą – tai bent jau į tokį, kuris artimas širdžiai.
Taigi pirmieji susipažinimai su žaviąja Praha buvo netikėti
sau pačiai ir kupini malonių atradimų. Turbūt didžiausias netikėtas atradimas
buvo tas, jog tai miestas, kuriame galėčiau ir norėčiau gyventi. Na, dar bent
pusmetį šią galimybę tikrai turėsiu :)
O ir atvykau čia labai tinkamu laiku – kelios savaitės prieš
didžiąsias žiemos šventes, kada miesto gatvės kvepėjo karštu vynu, skrudintais
kaštonais bei ant žarijų kepamais trdelnik‘ais. Tai itin populiarūs čekiški saldėsiai,
gaminami lyg ir iš mielinės tešlos, kuri gausiai pavoliojama cinamono ir
cukraus pataluose. Trdelnik'ai kepami čia ir dabar - tiesiai ant žarijų.
Neparagauti šių skanėstų svečiuojantis Čekijoje būtų tiesiog nuodėmė.
Šventiniu laikotarpiu Prahos senamiestis tiesiog švytėjo nuo
gausybės girliandų ir lempučių, o Kalėdinių eglučių buvo tiek daug ir visos
tokios gražios, jog sunkiai ėjo atskirti, kuri čia ta vienintelė. Žinoma,
spindesio apakinti bei miesto grožio pavilioti į Prahą plūdo ir turistai. Čia jų
šurmuliavo tiek daug, jog pora kartų teko ir į žmonių kamštį gatvėje papulti. Tokiu
atveju svarbiausia nepanikuoti, o tiesiog pasroviui judėti su visa minia iki
kol bus pasiekta sankryža, kita platesnė gatvė ar, geriausiu atveju, didelė aikštė,
kurioje užtektų vietos visiems :)
Šiaip Praha – labai gyvas ir kupinas judesio miestas. Žiūrėk,
tai muzikantai savo gražiomis dainomis bando pakerėti praeivius, tai gigantiškų
muilo burbulų pūtikas linksmina tėvelius ir jų mažuosius, tai gatvės menininkai
demonstruoja triukus. O ir laimingi jaunavedžiai šį miestą mielai renkasi savo
vestuvėms: vieni čia aukso žiedus sumaino, o kitiems – ir fotosesijos užtenka.
Senovės ištakos bei istorija čia susilieja su dabartine miesto dvasia: jaunatviška, meniška ir atvira. Maisto gurmanai čia neabejotinai ras restoraną, su savo mėgstamiausios šalies virtuve, vyno mylėtojai - nemažą vietinių vynų pasirinkimą, alaus gerbėjai - (turbūt nesuklysiu sakydama) skaniausią ir pigiausią alų Europoje, meno ir kultūros fanatikai - didelį muziejų, meno galerijų ar tai įvairiausio žanro teatro pasirinkimą, o naktinių pramogų ieškotojus pavilios įvairių knaipių, klubų ir barų gausa.
Apsilankius Prahoje pirmą kartą, neabejotinai norėsis čia grįžti dar ir dar.. ;)
Senovės ištakos bei istorija čia susilieja su dabartine miesto dvasia: jaunatviška, meniška ir atvira. Maisto gurmanai čia neabejotinai ras restoraną, su savo mėgstamiausios šalies virtuve, vyno mylėtojai - nemažą vietinių vynų pasirinkimą, alaus gerbėjai - (turbūt nesuklysiu sakydama) skaniausią ir pigiausią alų Europoje, meno ir kultūros fanatikai - didelį muziejų, meno galerijų ar tai įvairiausio žanro teatro pasirinkimą, o naktinių pramogų ieškotojus pavilios įvairių knaipių, klubų ir barų gausa.
Apsilankius Prahoje pirmą kartą, neabejotinai norėsis čia grįžti dar ir dar.. ;)