Koh Phangan: dvi savaitės idilėje

Tai penktoji pagal dydį Tailando sala, kurioje turistai šurmuliuoja beveik ištisus metus, o itin ryškus jų pagausėjimas pastebimas kelios dienos prieš pilnatį (apie šio reiškinio priežastis - šiek tiek vėliau). Ši sala yra tarsi padalinta į dvi dalis: į rytinę pakrantę plūsta visos vakarėlių sielos, o vakarinėje dalyje renkasi tie, kurie ieško susikaupimo bei ramybės meditacijos centruose. Visi kiti tiesiog mėgaujasi puikiu oru, nuostabiais paplūdimiais bei šiltute jūra.

Koh Phangan galėčiau prilyginti mažam rojaus kampeliui ir drąsiai rekomenduočiau vykti į šią salą, jeigu tu:

...dievini balto smėlio paplūdimius, smaragdinės spalvos šiltutį vandenėlį bei galėtum kiaurą dieną praleisti po palme sūpuojantis hamake bei skaitant knygą. Beje, sakydama šiltas vandenėlis turiu omenyje tokią vandens temperatūrą, kai lendi į jūrą norėdama atsigaivinti, tačiau tik įmerkus koją į vandenį sušunki: „Aaauuč, kaip karšta!” Neperdedu tikrai. Net vonioj paprastai toks karštas vanduo nebūna:) Vistiek netikit? Atvažiuokit į šią salą balandžio-gegužės mėnesiais (vasaros sezonas) – abejonių neliks. Mes šioje saloje praleidome šiek tiek daugiau negu dvi rugpjūčio mėnesio savaites. Rugpjūtis patenka į galimo lietaus sezono mėnesius, kada oras šiek tiek atvėsta, lyja dažniau... Tačiau per visą mūsų buvimo laiką lijo gal tik kartą (ir tai naktį) bei buvo tikraaai karšta. Na gal tiesiog aš nepakanti karščiui, jeigu jau antrą dieną bebūnant saloj sakiau Vaidai, jog pasiilgau lietuviškos vasaros:)

 

...negali gyventi be linksmybių, o savaitgalį švęsti pradedi jau nuo ketvirtadienio. Koh Phangan – tikrai tau! Turbūt net nesugebėčiau išvardinti visų vakarėlių vykstančių šioje saloje. Keli žinomesni: Jungle experience, Rythm and Sounds, Floating Bar party, Shiva party, Pool party, Black moon party, Half moon party... Daugeliuose iš jų sudalyvauta, prisišokta. Juk reikėjo ištirti aplinką:) Tačiau pats žinomiausias vakarėlis vyksta būtent tada, kai pilnatis pakimba virš žemės. Full moon party. Nesumeluosiu sakydama, jog daugelis atvyksta į Koh Phangan vien dėl šio vakarėlio. Kodėl? Kuo jis toks ypatingas? Manau šie klausimai sukasi kiekvieno iš jūsų galvose. Naa, bandysiu argumentuoti skaičiais: į Full moon party sezono metu susirenka iki 40,000 žmonių, pasipuošusių ryškiais drabužiais, išsigražinusių veidus fluorasenciniais dažais bei nusiteikusių linksmintis iki paryčių su Sang Som buckets rankose.

Visas veiksmas vyksta viename ilgame Haad Rin paplūdimyje, kuris Full moon party metu tiesiog atgyja: barai nušvinta tūkstančiais lempučių, o jūros ošimą užgošia skirtingi muzikos ritmai. Visą naktį vakarėlio svečiai yra linksminami ugnies šou pasirodymais bei suteikiama proga patiems išbandyti šokinėjimą per degančią virvę. O drąsuolių atsiranda daug. Nemažai ir tokių, kurie pervertinę savo galimybes po to bėga į jūrą gesinti užsidegusių rūbų ar tai (niekam to nelinkiu) plaukų. Gerai, kad jūra čia pat...

Žinoma, kaip gi be žymiųjų buckets – alkoholiniais gėrimais prekiaujama kiekviename kampe, kiekviename bare... Akys gali apraibti nuo gėrimų pasiūlos įvairovės ir nuo kibirėlių spalvų margumo. Patarimas – nepadauginti:)  Dar vienas dažnai linksniuojamas žodis – Happy Shake. Per daug nepasakosiu, kas tai yra, bet jeigu kas iš jūsų ruošitės į Full moon party – tikrai išgirsit ir apie šią atrakciją.

SangSom buckets.

...jauti, jog atėjo tas metas, kai norisi ramybės bei susikaupimo. O galbūt norisi save atrasti medituojant. Ši sala siūlo daugybę meditacijos, jogos bei detoksikacijos centrų.

...būdamas(-a) prie jūros visad ieškai kuo jaukesnės vietelės stebėti saulėlydžiams. Nė trupučio nesumeluosiu sakydama, jog vieni iš įspūdingiausių mano matytų saulėlydžių buvo būtent Koh Phangan saloje. Fotoaparatas jau tapo mano geriausiu draugu ir nuolatiniu palydovu, tad kiek pridaryta saulėlydžių nuotraukų - sunku jau ir besuskaičiuoti. Pasigėrėkite ir jūs:)

...esi aktyvaus laisvalaikio šalininkas. Taigi pasiilgusiems tikrų išbandymų bei mylintiems gamtą, siūlyčiau leistis į žygius po džiungles, ieškant (neišdžiūvusių) krioklių. Keletą hike‘ų turėjom ir mes. Pirmąjį kartą leidomės į krioklio paieškas, nes girdėjome žmones kalbant, jog kriokliai čia tikrai verti dėmesio. Hm, krioklį radom, bet iki pilnos laimės trūko labai nedaug – vandens:) Vėliau išsiaiškinome, jog sausojo sezono metu visi salos kriokliai išdžiūsta, deja. Na ką, jeigu ne krioklius, tai bent jau įspūdingą salos panoramą turime pamatyti! Susiruošėme į antrą žygį... O vargeli, dar ir dabar burna išdžiūsta ir silpna pasidaro prisiminusi tą dieną:) Nuoširdus patarimas: nekankinkite savęs ir nesileiskite į ilgus hike‘us, kai oro temperatūra kokia +32 laipsniai, kai neturi pakankamai vandens su savimi, kai nesi apsiavęs derama avalyne, kai neturi purškalo nuo mašalų ir visų kitų džiunglių gyvių ir kai tiksliai nežinai, kur reikia eiti. Būtent tokia buvo mūsų situacija. Tačiau po ilgų pūškavimų, daugelio sustojimų pailsėti bekopiant į kalvą – tikslas buvo pasiektas. Uhu! Grožis, kurį pamatėm, atpirko visus išlietus prakaito lašus.

Be visų šių malonumų, saloje galima rasti ir daugybę kitų pramogų: tailandietiškų patiekalų ar papuošalų gamybos kursus, jodinėjimą drambliais, wakeboarding ar kiteboarding pamokas (esant palankiam vėjui), nardymą ar tai žvejojimą. Tačiau kad ir kaip keistai skambėtų, Koh Phangan man visad asocijuosis ne tik su Full moon party ar nuostabaus grožio paplūdimiais, bet ir su...fruit shake'ais:) Ech, jau dabar ilgiuosi Night market ir gardžiųjų vaisių kokteilių.

Na o pats geriausias būdas ištirti ir pakeliauti po salą yra būtent motoroleriu. Nebrangu, patogu bei paprasta. O dar tas jausmas, kai važiuoji siauručiu bei vingiuotu džiunglių ar tai paplūdimio takučiu, vėjas maloniai vėsina, vaizdai vienas už kitą gražesni...Vėlgi patarimas: jeigu norite jaustis truputį saugiau kelyje bei nenorite gauti baudos - važinėkit užsidėję šalmą. Mes jau gavom pamokėlę, kuri mums kainavo nei daug, nei mažai - tik 200 Tailando batų. Mokant baudą net eilėj stovėjom, daug tokių nusidėjusių buvo:) Tiesa, čia, Tailande, vietiniai gali važinėtis ramiai, šalmai privalomi tik turistams. Kita išeitis - tiesiog vengti policijos ar pabėgti, kai tave stabdo...matėm ir tokių bei pačiai teko panašiai pasielgti, kas beliko, baudos antrą kartą nesinorėjo mokėti:)

 

Taigi trumpiau galėčiau išsireikšti būtent taip: atvirukiniai paplūdimiai + laukiniai vakarėliai + metidacija, joga ar detoksikacija = Koh Phangan.

O kolkas - keliam sparnus tolyn, kita stotelė - Koh Tao.

Savanorystės ypatumai Koh Phangan saloje

Kai išsiruoši į Pietryčių Aziją keliems mėnesiams ir turi tik ribotą biudžetą – nori nenori pradedi ieškoti įvairiausių būdų, kaip taupiau prasisukti... Nakvynė pigiausiuose hosteliuose ar tai bungaluose? Pinigų reikia ir tam. Couchsurfing‘as? Žinoma, tai puikus būdas ne tik susižvejoti lovą, bet ir susipažinti su pasaulio mačiusiais žmonėmis. Tačiau kelis mėnesius bastytis iš vienų namų į kitus – skamba per daug varginančiai. Mes nebūtume mes, jeigu nesugalvotume kitos, gal net šiek tiek neįprastos išeities – savanorystės. Plačiąjame kontekste savanorystė suprantama kaip pagalba vargstantiems trečiųjų šalių žmonėms: vaikams, senukams ar tai gyvūnams. Mano atveju savanorystė turės šiek tiek kitokį atspalvį – gal pasaulio ir neišgelbėsiu, tačiau bent kažką gero ir neatlygintino tikrai padarysiu;)

Taigi pirmoji (ir tikrai ne paskutinė) mūsų savanoriavimo vieta yra būtent Koh Phangan saloje. Rytinė šios salos pakrantė kas mėnesį suburia dešimtis tūkstančių žmonių į Full Moon party vakarėlius, o vakarinė salos dalis dvelkia ramybe ir susikaupimu dėl čia įskikūrusių daugybės meditacijos centrų. Apie salą papasakosiu plačiau kitame įraše, o kolkas dėmesio centre – savanorystė:)

Pasakysiu atvirai, jog kelionės pradžioje nerimo buvo nemažai, visų pirma dėl to, jog tokia patirtis, tai yra savanoriavimas, buvo pirmoji. Antra, nežinojome nei ką mums reikės tiksliai čia daryti, nei ko iš mūsų tikėsis. Buvo aišku tik tiek, kad viešbutyje yra vykdomas eko-projektas ir kuriam yra reikalinga įvairi (nuo sodininkų iki web dizainerių) pagalba. Nusiteikėm viskam:) Tačiau tik atvykus į salą, susiradus savo viešbutį bei susipažinus su kitais savanoriais bei projekto komanda – nerimas kaipmat dingo.

Vaizdelis pro mūsų kambario langą.
Štai kaip savanoriai šiais laikais gyvena:)

Dar ir draugą turėjom.

O ir projektas pasirodė besąs tikrai šaunus, kurio idėjos autorius yra amerikietis, turintis dar tris bendraminčius: amerikiečių porelę ir vokietę. Tai, sakyčiau, idėjiniai žmonės, savo laiką ir pastangas aukojantys vardan šio projekto ir būsimų rezultatų. Kaip jau ir minėjau, tai yra eko-projektas, apimantis tokias sritis kaip:

Sodas. Noras būtų toks: šalia viešbučio turėti sodą, kuriame būtų auginamos natūralios ir, žinoma, ekologiškos daržovės, salotos ir visos kitos žaliosios sodo gėrybės. Kolkas sodas į sodą dar nelabai panašus:) tačiau idėja gera – reikia tik dar daugiau darbščių rankyčių, dar daugiau drambliukų mėšlo – ir rezultatas bus.

Sodo užuomazgos.

Kavinė. Kolkas turima tik vizija, kaip kavinė turėtų atrodyti ir koks meniu turėtų būti (vegetariškas ir tik eko-produktai iš savojo sodo).

Ekoturizmas. Turbūt daugelis esate girdėję apie šią turizmo šaką, tačiau ar kada susimąstėte, kuo ji yra tokia ypatinga. Iš esmės tai yra toks keliavimo būdas, kai yra lankomos natūralios ir žmogaus įtakos mažai paliestos vietovės, atsisakoma prabangos ir išteklių švaistymo bei prisidedama prie pačių keliautojų ekologinio švietimo. Tačiau dauguma kelionių agentūrų, prisidengusios madingu ekoturizmo vardu, siūlo keliautojams apsistojimą viešbučiuose, įrengtuose gamtos apsuptyje ar tai vaizdingose vietose. Ir štai jums, mielieji, ekoturizmas. Taigi vienas iš šio projekto pagrindinių tikslų yra išvystyti ekoturizmą, pasiūlant keliautojams žygius prie džiunglėse esančių krioklių, taip pat suteikiant galimybę bent kelias dienas pagyventi pas vietinius gyventojus. Ekoturizmo projekto koordinatorė šiuo metu intensyviai mokosi tajų kalbos (pati, beje, yra vokietė), tyrinėja salą bei stengiasi užmegzti kuo draugiškesnius santykius su vietiniais gyventojais.

Bendruomenės centras. Iš esmės šis centras buvo įkurtas dėl vienos pagrindinės priežasties – sukurti ir palaikyti ryšį tarp atvykėlių (žmonių, atvykusių į salą ilgesniam laikui ir bandančių čia įsikurti) ir vietinių gyventojų. Centras šiuo metu įsikūręs viešbučio patalpose, kur kažkada buvo viešbučio kavinė (turėsianti ateityje vėl atgimti). Šiuo metu čia vykdomos tokios veiklos kaip: tailandiečių kalbos pamokos, kino seansai vakarais, organizuojami keliautojų susibūrimai, vedamos paskaitos apie tajų kultūrą bei mokoma groti gitara. Ir visas šis gėris už dyką dėka tų pačių keturių idėjinių žmonių (kuriuos minėjau prieš tai) bei, žinoma, savanorių dėka:)

Bendruomenės centras.

 

Turgelis. Kiekvieną antradienį šalia savo viešbučio turim mini turgelį – pačių savanorių kuruojamą ir prižiūrimą. Idėja vėlgi labai graži – padėti ir paremti vietinius šios salos ūkininkus, padedant parduoti jų užaugintas gėrybes bei pagamintus organinius produktus. Kolkas ryšys palaikomas su trimis fermomis, tad turgelis toks mini mini:) 

Toks dar kuklutis tas mūsų turgelis.

Šampūnai bei kokosų aliejus, pagaminti šios salos vietinėse fermose.

Viskas tik šviežia, tikra ir organiška.

Taigi veiklos, dalyvaujant šiame projekte, netrūksta – tik turėk noro ir jėgų. Turbūt visi jau spėjote pagalvoti: „Na gerai, projekto idėja tikrai šauni, tačiau ką jūs ten veikiate?“ O mes tai veikėm...:) Spėdavom ir padirbėti, ir sala pasidžiaugti. Pačią pirmąją savaitę dideliais darbais neapkrovė, leido apsiprasti, labiau susipažinti su projekto veikla. Turbūt reiktų paminėti, kad viskas, kas yra daroma ar tai norima padaryti šiame projekte – vyksta neturint jokio biudžeto. Tad tenka pasitelkti ne tik fantaziją, bet ir kūrybiškumą... 
Taigi ką mes nuveikėm ir tam neišleidom nei cento: pertvarkėm bendruomenės centro patalpą - sukūrėm jaukesnę ir svetingesnę aplinką, panaudojant įvairias senienas ir kitus jau senai užmirštus daiktus, rastus viešbučio tamsiuosiuose kambarėliuose:) Taip pat kūrėm dekoracijas, idėjų, įkvėpimo bei medžiagų ieškodamos paplūdimiuose - ot tai talentai.

Štai kokia puiki viečiukė pachillinti.

Beveik darbščiųjų rankų būrelis.

Antrąją savaitę jau gavom šiek tiek daugiau užduočių, tačiau vėlgi nieko sudėtingo: aš padėjau prekiauti turgelyje bei gaminti fresh spring rolls, taip pat padėjau įrengti vaikų žaidimo kampelį tose pačiose bendruomenės centro patalpose, dar bandžiau sukonstruoti popierinius maišiukus iš laikraščių (čia stengiamasi vengti plastikinių). Taip pat vieną vakarą buvom atsakingos už kino seansą - čia jau daugiau buvo pramoga pačioms, nei darbas:) Taigi nieko sudėtingo, tačiau veiklos užteko, kad nesijaustume dykaduoniaujančios.

Fresh spring rolls gamybos procesas.

Ir rezultatas.

Tailandiečių kalbos pamokos.
Jau moku kokius keturis žodžius - ir čia jau pasiekimas:D

Taigi tokia ta pirmoji mūsų savanorystės patirtis. Daug aš čia prirašiau, tačiau reziumuojant galiu pasakyti, jog ši trumpalaikė viešnagė ir dalyvavimas šiame projekte buvo puikus įrodymas, kad keliaujant galima ne tik aplankyti daug vaizdingų vietų, sutikti nuostabių žmonių, bet ir pačiam prisidėti prie gerų darbų įgyvendinimo.

Tad jeigu kas nors susidomėjote šiuo projektu ir jaučiate, jog turite daug genealių idėjų bei norite jomis pasidalinti savanoriaujant, daugiau informacijos apie Phangan Project rasite čia.

Damnoen Saduak Floating Market

Kas jums asocijuojasi su žodžiu turgus? Bobulytės, prekiaujančios vilnoninėmis kojinėmis? Kaimiški produktai? Treningai?:) Taip, Lietuvoje mes turime būtent tokį ar bent jau panašų turgaus vaizdelį, tačiau 80 km į pietvakarius nuo Bankoko, Samut Sangkhram Ratchaburi provincijoje galima išvysti  visai kitokį turgaus vaizdelį...

Damnoen Saduak Floating Market.

Prekeivių daug, tačiau turistų - dar daugiau:)

Nors Bankoke ant kiekvieno kampo pilna agentūrų, siūlančių įvairias atrakcijas turistams: gyvačių šou, jodinėjimą su drambliais, rafting‘ą upe, tigrų pasirodymus, aplankant Tigrų šventyklą, tačiau Plaukiojantis turgus – vienas iš pagrindinių traukos taškų. Tai vieta, pritraukianti ne tik krūvą smalsių turistų, bet ir fotografų, bandančių pagauti gerą kadrą. Būtent tokia pasijaučiau ir aš...fotoaparato nepaleidau iš rankų visą pusdienį, kol buvome ten:) Beje, Plaukiojančių turgų yra ne vienas, tačiau labiausiai žinomas ir populiariausias tarp turistų yra būtent Damnoen Saduak Floating Market.

Pasistengė papozuoti:)

O prekyba vyksta taip: yra vienas pagrindinis kanalas, kurio abiejuose šonuose įsikūrę prekiautojai. Vieni iš jų turi savas prekyvietes ant kanalo, o kiti prekiauja tiesiai iš valčių. Kanalu nuolat kursuoja daugybė motorinių valtelių bei gondolų, plukdančių smalsius turistus. Žinoma, valtelės ar tai gondolos vairuotojas(-a) pakeliui sustoja prie kiekvieno prekeivio, bandančio turistams įbrukti visokius niekus: drabužius, papuošalus, įvairiausius suvenyrus...

Viena iš pagrindinių taisyklių Azijoje: visur ir visada reikia derėtis.

Štai kokie ten pardavėjai:)

Į ką taip, beždžionėlės, žiūrit, a?:))

Ar tai bando suvilioti čia pat ruošiamo maisto kvapais...

Įspėjimai smalsiems turistams.

Tik nesusidarykite klaidingo įspūdžio, jog tai tik dar viena atrakcija, sukurta dėl turistų. Iš tikrųjų šis turgus - tai dalis kaimelio, įsikūrusio ant vandens, tarp daugybės kanalėlių, ir aprūpinančio vietinius gyventojus maisto produktais.

Taigi dar šiek tiek kadrų iš gyvenimo ant vandens. Sakyčiau, mums neįprasto gyvenimo.

O kur kiemai su smėlio dėžėmis vaikams žaisti?:))

Indai praplaunami tiesiog upėje.

Laimingas vietinis kaimelio gyventojas.

Dar vienas besiprausiantis:)

Namelis ant vištos kojelės.

Džiunglynai.

Šiek tiek apsipirkus moteriškė iš turgaus grįžta...

Princas savos undinės laukia.

Turistams Damnoen Saduak kaimelis - smagi atrakcija, tačiau vietiniams gyventojams - tai normalus gyvenimas. Toks gyvenimas, kai pas kaimyną į svečius irkluoji sava valtele, skalbi rūbus ar tai plauni indus toje pačioje upėje. 

Pamatyti tai tikrai verta, tačiau ar norėčiau taip gyventi? Vargu...:)